- činšas
- či̇̀nšas dkt. Či̇̀nšą riñkti, mokė́ti.
.
.
činšas — čìnšas (l. czynsz) sm. (1); SD38 istor. mokestis žemės savininkui už žemės valdymą: Mažėjant pinigų vertei, dvarininkai vis kėlė piniginį činšą, o valstiečiai visada tokiam činšo kėlimui priešinosi rš. Lietuvoje činšu dažnai būdavo vadinamas ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
činšius — čìnšius sm. (1) žr. činšas: Neužteko, kad baudžiavą ejom, bet dar reikėjo ir čìnšius mokėt Vs. Parodykite man manietą činšiaus SE233 … Dictionary of the Lithuanian Language
činšė — sf. žr. činšas: Bau pareitis ciesoriui duoti donį, alba činšę BPII497 … Dictionary of the Lithuanian Language